Naujienos


 
2017.01.18
Kviečiame dalyvauti piliakalnių iššūkyje


Piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės. Tai baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis, tačiau daugelio piliakalnių reikšmė iki šiol neįsisąmoninta.  Su šia mintimi Lietuvos Respublikos Seimas 2017 metus paskelbė piliakalnių metais. Tad visų dėmesys, pagarba, pagalba ir fotoaparatai tebūnie nukreipti šįmet į to nusipelniusius, per amžių amžius mūsų dėmesio laukiančius – piliakalnius. Raitotis rankoves ir prisijungti prie piliakalnių tvarkymo pakviesime gegutėms pragydus, o dabar siūlome iššūkį.

Tikslas – aplankyti kuo daugiau

To nepavyko padaryti nė vienam kryžiuočiui. Vargu, ar kuris nors lietuvis yra tai padaręs? Bet gal pavyks Tau? Aplankyti visus Lietuvos piliakalnius! Juokaujame, ir lengviname sąlygas. Kiek piliakalnių gali aplankyti per metus? Ar žinote, kiek Lietuvoje yra piliakalnių? Dabartinėje Lietuvos teritorijoje žinomos 903 kalvos, kurias galima vadinti piliakalniais. Jų skaičius nuolat kinta, nes atrandami nauji arba iš sąrašo išbraukiamos kalvos, neatitinkančios piliakalnių reikalavimų (taip, taip, ne kiekvienas kalnas gali vadintis piliakalniu!) Net jei kasdien lankytumėte po 3, norėdami juos visus išvysti užtruktumėte beveik trejus metus. Todėl išsikelkite tikslą – aplankyti kuo daugiau.

Norėdami įkvėpti keliauti, į pagalbą pasitelkėme profesionalų piliakalnių lankymo motyvatorių Kęstą (kai kurie turbūt pamenate šį veikėją iš vasarinių apsilankymų Kauno marių regioninio parko lankytojų centre), kuris, aplankęs vienus iš įspūdingiausių Lietuvos piliakalnių, pajuto, kad tai yra jo pašaukimas ir, tikriausiai, sėkmingai juos lanko iki šiol. Per vieno vasaros mėnesio savaitgalius Kęstas apsilankė Lopaičių etnomitologiniame komplekse, pabuvojo Kuršių krašto pasididžiavimuose - Apuolės ir Imbarės piliakalniuose, įveikė Molavėnų piliakalnių kompleksą ir net pavakarojo Indijos piliakalnyje (šventa karve, kuri ganaisi Lietuvoje). Jei Kęstas gali, gali ir tu!

Ieškojo žvirblinių pelėdų, rado piliakalnį

Minėdami piliakalnių metus, siūlysime ne tik lankytis Kauno marių regioninio parko ir kituose Lietuvos piliakalniuose, bet ir prisidėti prie jų priežiūros bei tvarkymo. Kauno marių regioniniame parke yra žinomi 9 piliakalniai: vieni išlikę geriau, kitus baigia „nukauti“ Kauno marių bangos. Prieš keletą metų piliakalnių sąrašą papildė dar vienas naujokas, netikėtai kabinant inkilus žvirblinėms pelėdoms atrastas direkcijos biologo. Naujas piliakalnis, kaip koks karališkosios giminės atstovas, pakrikštytas Samylų II vardu, netruko sulaukti dėmesio – jį „įsivaikino“ ir rūpinasi Kauno Įgulos karininkų ramovė. Šis piliakalnis ypatingai gražus pavasarį, kuomet pražysta žibuoklės, mėlynu kilimu užklodamos senolio šlaitus. Dėl to mes jį dar vadiname Žibučių kalnu.

Piliakalnių tankumas Lietuvoje yra vienas didžiausių pasaulyje. Apie 80 proc. piliakalnių apaugę mišku. Daugelis piliakalnių yra atokiose vietovėse, dažnai apaugę medžiais ir menkaverčiais krūmais, kuriuos reikėtų pašalinti. Piliakalnį iš krūmų gniaužtų vienijančia veikla išvaduoti gali ir pačios bendruomenės (Samylų II piliakalnis yra puikus to pavyzdys). Atidengus piliakalnio formas, istorija savaime neatgyja, tačiau ima pamažu kutenti padus. Ją gaiviname ir kuriame patys. Visgi kartais norime taip save įamžinti, kad nesąmoningai prisidedame prie paveldo naikinimo, tarkim, piliakalnio aikštelėje prisodindami medelių ypatingoms progoms pažymėti... Taip tik kenkiame piliakalnio kultūriniam sluoksniui, kuriame „nusėdusi“ visa informacija. Todėl neužtenka žinoti, kad piliakalnis yra, reikia suvokti, kodėl jis yra, kaip atsirado ir pasvarstyti, kaip jį išsaugoti kuo autentiškesnį.

Įrodymai - nuotraukose

Kviečiame priimti piliakalnių iššūkį ir pradėti kolekcionuoti savo metų viršūnes jau dabar, fiksuoti kraštovaizdį, dalintis įspūdžiais ir patirtimi. Pasiūlymas yra anoniminis, tačiau jei norite, kad apie Jūsų rekordą sužinotų visi, metų pabaigoje pasidalinkite su mumis savo aplankytų piliakalnių sąrašu su įrodymais (nusifotografuojant šalia objekto ar jo pavadinimo). Patogiausia pasiekimus ir įrodymus kaupti susikūrus viešą albumą šiam šventam reikalui asmeninėje „Facebook“ paskyroje. Priimkite piliakalnių iššūkį vieni, su draugais, kolegomis, šeima, o gal Jūsų šuo labai mėgsta keliauti? Tad pirmyn, piliakalniai laukia Jūsų dėmesio net pasislėpę po sniego kepurėmis. Ieškokite, rinkitės, lyginkite, kopkite, pavarkite ir ilsėkitės piliakalnių viršūnėse. Juk taip pabunda naujos milžinų istorijos. Turite metus laiko ir 903 piliakalnius.

Daugiau informacijos:

www.kaunomarios.lt

info@kaunomarios.lt

Informacija “Facebooke” - Kauno marių regioninio parko direkcija


Atgal

 

















Kauno marių regioninio parko direkcija. Valstybės biudžetinė įstaiga. Cituojant būtina nurodyti šaltinį. Miškininkų g. 2, Vaišvydavos k., LT-53106 Kauno raj., tel. (8-37) 383 071, faks. (8-37) 383 070, el. paštas info@kaunomarios.lt, kodas 193371328. Duomenys apie Kauno marių regioninio parko direkciją yra kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.