Kauno marių regioninis parkas
Žvirblinių pelėdų apskaita: žvirblio didumo, erelio plėšrumo, reto gražumo
FACEBOOK
2018-04-10
Žvirblinių pelėdų apskaita: žvirblio didumo, erelio plėšrumo, reto gražumo
Kovo pabaigoje pradėjome vykdyti žvirblinių pelėdų monitoringą. Nors pirmosios apskaitos itin optimistiškai nenuteikė, vėliau rezultatai nudžiugino: jau balandžio pradžioje, staiga atšilus orams, žvirblinės pelėdos buvo užregistruotos daugelyje apskaitos taškų (jų yra beveik 30). Taigi, pasibaigus pirmajai ir antrajai apskaitoms rezultatai netgi šiek tiek pranoko lūkesčius – rasta maždaug 10 vietų, kuriose laikosi šie mažieji sutemų plėšrūnai. Norėdami žinoti, kiek turime šių gražuolių porų, vyksime dar ir į trečiąją apskaitą. Ji – jau netrukus.

Žvirblinė pelėda (lot. Glaucidium passerinum) – mažiausia mūsų šalies pelėda, yra apytikriai varnėno dydžio ir sveria vos 70 gramų. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Kaip ir kai kurios kitos pelėdos, žvirblinukės gyvena uoksuose, drevėse ar tinkamo dydžio inkiluose. Žvirblinė pelėda – tikras smulkių žvirblinių miško paukščių ir pelinių graužikų siaubas. Kartais inkiluose ir uoksuose įsirengia didelius maisto sandėlius – prineša ne vieną dešimtį smulkių paukščių ar pelinių graužikų. Lietuvoje aptinkama ištisus metus. Dar praeito amžiaus pabaigoje laikyta labai reta, pastaruoju metu negausiai aptinkama daugelyje tinkamų miškų – labiausiai mėgsta įsikurti senuose spygliuočių ir mišriuose miškuose, ypač kur auga eglės ir yra pakankamai genių uoksų.



Balandžio vidurys – pats pelėdų aktyvumo pikas. Paprastai žvirblinės pelėdos aktyviai švilpauja valanda iki saulėtekio ir valanda po jo bei valanda iki ir valanda po saulės laidos. Tad tokiu metu vykdomos ir apskaitos. Tačiau tai nereiškia, kad jų negalima pamatyti ar išgirsti kitu metu. Yra tekę pastebėti žvirblinę pelėdą keliaujant su lankytojų grupe dienos metu mišku. Tik dar klausimas, kas ką stebėjo…

Šiuo metu miške rytais ir vakarais gieda daugybė juodųjų strazdų, strazdų giesmininkų, paprastųjų kikilių bei kitų paukščių, tad norint išgirsti žvirblinės pelėdos švilpčiojimą reikia labai įtempti ausis. O jas įtempus, nepamiršti budrumo ir neįkristi į vandenį (patarimas iš šlapios patirties). Nors, krikštas pavasariniu vandeniu su visais rūbais – nepamirštama darbo gamtoje dalis. Ypač kai krikštamotės pelėdos nerausdamos iš gėdos fone švilpauja. 

Jų balsų paklausykite čia.

Šlapi drabužiai ir nuotraukos Mindaugo Kirstuko
Kauno mariųregioninis parkas
Kauno marių regioninis parkas
Biudžetinė įstaiga, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija, Jono Biliūno g. 55, LT-29110 Anykščiai, el. p. aukstaitija@saugoma.lt, Kauno marių regioninio parko grupė, Miškininkų g. 2, Vaišvydavos k., Kauno raj., tel. +370 373 83071.
Duomenys apie Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 306108968.
Visos teisės saugomos. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.