Kauno marių regioninis parkas
Žiemojantys šikšnosparniai vis dar trikdomi
FACEBOOK
2021-01-21
Žiemojantys šikšnosparniai vis dar trikdomi
Kartais sniegas būna mūsų sąjungininkas ir informatorius. Nors karantinas tęsiasi ir žmonių judėjimas apribotas, visgi pastebime, kad lankytojų saugomose teritorijose kaip niekad daug. Direkcijos specialistai pradeda ruoštis šikšnosparnių apskaitai ir fiksuoja nerimą keliančius ženklus. Sniegas išduoda neleistinos veiklos pėdsakus – į teritorijas, kuriose draudžiama lankytis šikšnosparnių žiemojimo laikotarpiu, išminti takai, o požemiuose aptikome ne tik žmonių veiklą išduodančių tuščių kavos puodelių, butelių, panaudotų petardų liekanų, bet ir liūdnesnių radinių – negyvų šikšnosparnių.

Nuolat primename, kaip svarbu netrikdyti žiemojančių šikšnosparnių ir leisti ramiai sulaukti pavasario. Kauno tvirtovės parkas taip pat įspėja savo lankytojus apie šių ypatingų gyvūnų ramybės laikotarpį. Tačiau atsiranda tokių, kurie nepaiso nei įspėjimų, nei įstatymų. Tokių lankytojų smalsumas kainuoja gyvybę!


Petardų pakuotė šikšnosparnių žiemavietėje. Mindaugo Kirstuko nuotr.

Pražudyti gali net žmogaus kvėpavimas

Žiemojantys šikšnosparniai įminga maždaug pusmečiui, nukrinta jų kūno temperatūra, sulėtėja širdies darbas, kvėpavimas ir medžiagų apykaita. Tokioje būsenoje, kuri vadinama hibernacija, šie gyvūnai yra labai pažeidžiami – jiems reikalinga visiška ramybė.

Didžiausią grėsmę žiemojantiems šikšnosparniams kelia jų trikdymas. Net mažiausias oro srautų, temperatūros ar drėgmės pokytis, triukšmas veikia žiemojančių šikšnosparnių fiziologinę būklę, išgyvenimo galimybes. Bet koks trikdymas šiems žvėreliams gali būti pražūtingas, nes pažadinti iš miego jie išeikvoja visas savo atsargas, kurios buvo sukauptos ir skirtos žiemai. Dažniausiai žmonės šikšnosparnius trikdo to nežinodami, dėl paprasčiausio neišmanymo, tačiau atsiranda ir tokių piktavalių, kurie požemiuose užkuria laužus ar sprogdina petardas. Neretai net toks nekaltas iš pažiūros veiksmas, kaip žmogaus stovėjimas šalia ir kvėpavimas bei ryškesnis šviesos ar garso šaltinis tampa šikšnosparnio žūties priežastimi.

Todėl labai prašome būti supratingiems ir saugoti šikšnosparnių ramybę – fortų požemiuose ir kitose šikšnosparnių žiemojimo vietose nesilankyti spalio–balandžio mėnesiais, o apie netinkamą elgesį pranešti gamtosaugos institucijoms ar policijai. Ir jokie pasvarstymai „gal nieko nenutiks, jei tik trumpam užeisiu“ yra nepateisinami!


Negyvas šikšnosparnis, aptiktas apskaitos vietoje. Mindaugo Kirstuko nuotr.

Kaip padėti šikšnosparniams išgyventi žiemą? Atsakymas labai paprastas: geriausia NEDARYTI NIEKO! Tai reiškia – nesilankyti ten, kur jie pučia į ūsą, netrikdyti, palikti ramybėje. Už tai šikšnosparniai mums atsidėkos kaip tikri superherojai vasarą medžiodami įkyrius "blogiečius" – vabzdžius.

Žiemojantys šikšnosparniai Kauno tvirtovės fortuose skaičiuojami jau nuo 2006 metų. Kauno fortai jau seniai pripažinti viena svarbiausių šikšnosparnių žiemaviečių Lietuvoje ir yra įtraukti į tarptautinės svarbos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“. Tačiau šikšnosparnių išsaugojimas yra ne vien įstatymų, bet ir garbės bei moralės reikalas, nes šie naktiniai padarai, daugelyje šalių laikomi sėkmės ir turto simboliu, yra tikras gamtos turtas.
Kauno mariųregioninis parkas
Kauno marių regioninis parkas
Biudžetinė įstaiga, Miškininkų g. 2, Vaišvydavos k., LT-53106 Kauno r., tel. (8-37) 383 071, el. p. info@kaunomarios.lt
Duomenys apie Kauno marių regioninio parko direkciją kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 193371328.
Visos teisės saugomos. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.