Kauno marių regioninis parkas
Veiklos saugomose teritorijose galimybės
FACEBOOK
Veiklos saugomose teritorijose galimybės
Kokiomis plaukiojimo priemonėmis galima plaukioti vandens telkiniuose, esančiuose saugomose teritorijose?
Aplinkosaugos sąlygos plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginiai reikalavimai patvirtinti 2004 m. balandžio 15 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr.  D1-187 „Dėl Aplinkosaugos sąlygų plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“ (Galiojanti suvestinė redakcija (nuo 2022-07-01)) taikomi plaukiojimo priemonių savininkams ir naudotojams, naudojantiems ir laikantiems plaukiojimo priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose valstybiniuose ir privačiuose vandens telkiniuose.

Savaeigėmis ir nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti gamtiniuose rezervatuose ir ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus ornitologiniuose draustiniuose esančius vandens telkinius, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. Ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žūklės plotą, leidžiama žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1 d.

Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti:
vandens telkiniuose, esančiuose telmologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose ir botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose;
valstybiniuose parkuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus:
- kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW), galima plaukioti nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos. Šias plaukiojimo priemones švartuoti galima įrengtose prieplaukose, prie lieptų, vandens turistų įlipimo ir išlipimo vietose;
kai bendras variklių galingumas neviršija 150 AG (110 kW), galima plaukioti visą plaukiojimo sezoną teikiant viešąsias paslaugas tik pažintinio vandens turizmo trasomis, nustatytomis valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir (ar) jų dalių tvarkymo planuose, kituose teritorijų planavimo dokumentuose. Šias plaukiojimo priemones švartuoti galima tik įrengtose prieplaukose, prie lieptų ir vandens turistų įlipimo ir išlipimo vietose. Prieplaukos, turistų įlipimo ir išlipimo, trasų informacinių ženklų statymo vietos, plaukiojimo laikas, plaukiojimo atstumai nuo kranto, kiti plaukiojimo apribojimai – nustatomi pagal išvardintų teritorijų planavimo dokumentų nuostatas parengtose pažintinio vandens turizmo schemose, suderintose su savivaldybės administracija ir saugomos teritorijos direkcija;
keturtakčiais varikliais, kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW), varomomis plaukiojimo priemonėmis nuo birželio 1 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos leidžiama plaukioti seliavų ir ežerinių stintų verslinę žvejybą vykdantiems ūkio subjektams tuose valstybinių parkų ežeruose, kuriuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi ir 14 straipsnio 1 dalimi, aplinkos ministro įsakymu einamiesiems metams nustatomi seliavų ar ežerinių stintų sugavimo verslinės žvejybos įrankiais limitai, išskyrus Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. D1-337 „Dėl Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikro tipo plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašo patvirtinimo“ nurodytuose vandens telkiniuose;
kai vykdomos sporto pratybos, sporto renginiai, nardymo su akvalangais veikla ir žvejybos varžybos šių Aplinkosaugos sąlygų priede nurodytuose vandens telkiniuose ir šiame priede nustatytomis sąlygomis.

Kur galima važinėti keturračiais saugomose teritorijose?
Motorinė transporto priemonių – variklį turinčių transporto priemonių, t. y. keturračių, motociklų, mopedų vairuotojai saugomose teritorijose gali važinėtis tik keliais, išskyrus atvejus, kai:

jas naudoja asmenys savo žemėje arba turėdami kitų žemės savininkų ir valdytojų sutikimą jų valdomoje žemėje statybos, žemės ūkio, miškų ūkio, verslinės žvejybos ar medžioklės darbams;
vykdomi žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, viešosios tvarkos užtikrinimas, kariniai mokymai ir (ar) pratybos, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė ir valstybinė saugomų teritorijų kontrolė, gamtotvarkos, paveldosaugos, aplinkos monitoringo ir tyrimo darbai;
jos naudojamos važiuoti vandens telkinių ledu, laikantis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų paviršiniams vandens telkiniams.

Motorinėmis transporto priemonėmis draudžiama važiuoti pėsčiųjų, dviračių takais, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose, išskyrus specialiąsias transporto priemones, žemės ir miškų ūkio techniką.

Ar galima nukirsti savo sklype esantį medį?Kokių dokumentų reikia norint nukirsti medį?
Jeigu norima pjauti medį, augantį ne miškų ūkio paskirties žemėje, reikia įsitikinti, ar jis nepriskirtas saugotiniems. Kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinti 2008 m. kovo 12 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 206. „Kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ (Galiojanti suvestinė redakcija (nuo 2021-12-24)).

Saugotinus medžius ir krūmus nupjauti, persodinti ar genėti galima tik gavus savivaldybės administracijos leidimą. Leidimai medžiams pjauti, genėti ar persodinti gali būti išduodami tik žemės valdytojui, savininkui ar nuomotojui, kuriems yra pavesta prižiūrėti želdinius.

Kokia ūkinė veikla galima ir kokia draudžiama saugomose teritorijose esančiuose miškuose? Kokių dokumentų reikia norint įveisti mišką?
Veiklą miškuose, jų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą reglamentuoja LR miškų įstatymas. Šiame įstatyme yra nurodomos galimos miškų grupės, ūkininkavimo jose tikslai ir režimas. Pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į grupes:
I grupė – rezervatiniai miškai. Šiuose miškuose miško kirtimai, išskyrus LR saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, draudžiami.
II grupė – specialios paskirties miškai. Šioje grupėje skiriami:
A – ekosistemų apsaugos miškai, kuriuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai;
B – rekreaciniai miškai, kuriuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Kirtimus draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus.
III grupė – apsauginiai miškai. Šiuose miškuose plynieji kirtimai nedraudžiami, tačiau kertant plynai, biržės plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai. Tačiau plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus.
IV grupė – ūkiniai miškai. Tai yra miškai, nepriskirti I, II, III miškų grupėms. Šioje miškų grupėje skiriami:
1) A – normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų, išskyrus plynuosius sanitarinius miško kirtimus, biržės plotas negali būti didesnis kaip 8 hektarai. Draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus;
2) B – trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai. Tai yra miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių medynai, kurių kirtimo amžius turi būti ne mažesnis kaip 15 metų. Plantacinius miškus draudžiama veisti neplantacinių miškų kirtavietėse arba šių miškų žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose, miško aikštėse ir miško laukymėse.

Miškų lankymą ir miško išteklių naudojimą saugomose teritorijose reglamentuoja LR saugomų teritorijų įstatymas ir saugomų teritorijų nuostatai.
Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarką ir sąlygas nustato 2022 m. vasario 1 d. LR žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-65/D1-28 patvirtintas „Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašas“.

Dėmesio! Jei žemės sklypas, kuriame planuojama įvesti mišką, patenka į valstybinį parką, valstybinį draustinį ar „Natura 2000“ teritoriją, Žemėtvarkos skyrius, gavęs savininko prašymą įveisti mišką, papildomai kreipiasi  į saugomos teritorijos direkciją dėl išvados, ar galima įveisti mišką saugomoje teritorijoje ar „Natura 2000“ teritorijoje. Kreipiantis į saugomos teritorijos direkciją išvados, reikia patikti šiuos dokumentus:

1. Prašymą. Jei dokumentus Direkcijai teikia Žemėtvarkos skyrius – žemės savininko prašymo kopiją;
2. Žemės nuosavybės ar valdymo teisę patvirtinančio dokumento kopiją;
3. Sklypo, kuriame planuojama įveisti mišką, plano kopiją;
4. Įgaliojimą (jei prašymą teikia įgaliotas asmuo) arba bendraturčių sutikimą (įgaliojimą), patvirtintą notaro (jei žemės sklypas, kuriame planuojama veisti mišką, valdomas bendra daline arba jungtine nuosavybės teise);
5. Žemės savininko mirties liudijimą, paveldėjimo teisės liudijimą (jeigu prašymo teikimo metu jis yra išduotas paveldėtojui), kai prašymą teikia mirusio fizinio asmens žemės sklypo paveldėtojas.

Kauno mariųregioninis parkas
Kauno marių regioninis parkas
Biudžetinė įstaiga, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija, Jono Biliūno g. 55, LT-29110 Anykščiai, el. p. aukstaitija@saugoma.lt, Kauno marių regioninio parko grupė, Miškininkų g. 2, Vaišvydavos k., Kauno raj., tel. +370 373 83071.
Duomenys apie Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 306108968.
Visos teisės saugomos. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.