Apie šį įvykį ilgai svajojome. Pagaliau, tai įvyko – šikšnosparniai atsidūrė už grotų! Ne kiekvienas žinduolis apsidžiaugtų patekęs už grotų. Kodėl tai džiugina mus ir šikšnosparnius? Grotos, įrengtos fortuose, yra bene patikimiausia prevencinė priemonė, užtikrinanti, kad į šikšnosparnių žiemavietes nepateks smalsuoliai, o fortų „viešbučių“ gyventojai galės saugiai žiemoti ir netrikdomi sulaukti pirmųjų pavasario vabzdžių.



Už kavą dėkokime šikšnosparniams

Kauno marių regioninio parko direkcija pateikė paraišką finansavimui gauti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, o grotas IV forte įrengė VšĮ Kauno tvirtovės parkas. Tai svarbus žingsnis Kauno fortų šikšnosparnių žiemaviečių apsaugos srityje. Ateityje tokių apsaugos priemonių turėtų atsirasti daugiau. Tačiau kartu viliamės, kad augs ir lankytojų sąmoningumas, supratingumas šikšnosparnių atžvilgiu. Kol kas žmones nuo landžiojimo po fortus sulaiko tik draudimai ir baudos, dabar jau ir grotos. Visgi, nė viena priemonė neapsaugos 100 procentu, jei visuomenė nesuvoks, kodėl šikšnosparniai yra ypatingi ir būtina juos saugoti. Tai visame pasaulyje nykstantys gyvūnai, svarbi ekosistemos dalis, daug naudos duodanti ir pačiam žmogui. Vabzdžiaėdžiai šikšnosparniai natūraliai kontroliuoja vabzdžių kenkėjų populiacijas, kitos rūšys prisideda prie augalų kultūrų apdulkinimo, sėklų platinimo. Be šikšnosparnių negertume kavos ir nevalgytume daugybės egzotinių vaisių. Ką jau bekalbėti apie ramų poilsį gamtoje – mus tiesiog pultų būriai įkyrių vabzdžių.

Saugomi Europos mastu

Kasmet Kauno marių regioninio parko direkcijos darbuotojai Kauno tvirtovės fortuose vykdo žiemojančių šikšnosparnių apskaitas. Žiemojantys šikšnosparniai skaičiuojami jau nuo 2006 metų. Apskaitos atliekamos penkiuose Kauno fortuose: Julijanavos (II), Milikonių (VIII), Naujosios Fredos (III), Rokų (IV) ir Žagariškių (I). Kauno fortai jau seniai pripažinti viena svarbiausių šikšnosparnių žiemaviečių Lietuvoje ir yra įtraukti į tarptautinės svarbos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“.

Dalis Lietuvoje aptinkamų rūšių šikšnosparnių įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą ir yra saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Žiemojantys šikšnosparniai įminga maždaug pusmečiui, nukrinta jų kūno temperatūra, sulėtėja širdies darbas, kvėpavimas ir medžiagų apykaita. Tokioje būsenoje, kuri vadinama hibernacija, šie gyvūnai yra labai pažeidžiami – jiems reikalinga visiška ramybė. Aplinkos, kur šikšnosparniai žiemoja, temperatūra paprastai yra 1–8 laipsniai šilumos. Skirtingos rūšims reikalingos skirtingos aplinkos sąlygos – ne tik temperatūra, bet ir atitinkama patalpų oro drėgmė. Yra daug veiksnių, lemiančių šikšnosparnių skaičiaus mažėjimą, nes šie žinduoliai yra itin jautrūs. Tačiau viena pagrindinių šikšnosparnių gausos sumažėjimą lemiančių priežasčių – tiesioginis šių žvėrelių trikdymas.

Būtina ramybė

Nors Kauno fortai yra svarbios šikšnosparnių žiemavietės, šios teritorijos nuolat pritraukia ir nemažai lankytojų, kurie mėgsta vaikščioti ir požemiuose. Net ir pavieniai smalsuoliai šikšnosparniams pridaro daug bėdos. Direkcijos darbuotojai žmogaus veiklos pėdsakų aptinka net tokiose vietose, kur labai sudėtinga patekti. Bet koks trikdymas (net žmogaus ilgesnis pabuvimas šalia, triukšmas ar ryškesnis šviesos šaltinis) šiems žvėreliams gali būti pražūtingas, nes pažadinti iš miego jie išeikvoja daug savo energijos, kurią buvo sukaupę žiemai.

Dažniausiai žmonės šikšnosparnius trikdo to nežinodami, dėl paprasčiausio neišmanymo, tačiau atsiranda ir tokių piktavalių, kurie požemiuose užkuria laužus ar sprogdina petardas. Todėl labai prašome būti supratingiems ir saugoti šikšnosparnių ramybę – fortų teritorijoje ir ypač vidinėse patalpose spalio–balandžio mėnesiais nesilankyti. Įsijauskime į šikšnosparnių kailį (taip, jie turi kailiuką) – ar norėtumėte, kad vidury nakties kažkas įsibrautų į jūsų miegamąjį ir pradėtų šviesti prožektoriumi į veidą, kvėpuoti į ausį, triukšmauti, baksnoti pirštais ir net bandyti iškrapštyti iš lovos! Stresas ir šokas garantuotas.

FU, šikšnosparniai!

Fortus prižiūri ir juos tvarko VšĮ „Kauno tvirtovės parkas“, su kuriuo Kauno marių regioninio parko direkcija siekia bendradarbiauti, kad apsaugotų žiemojančius šikšnosparnius. Kasmet abi bendradarbiaujančios pusės susivienija organizuodamos „Šikšnosparnių naktį“, kuri skirta pažinti ypatingam fortų gamtos ir kultūros paveldui, atkreipti dėmesį į šikšnosparnių apsaugos ir išsaugojimo svarbą.

Žinodami tikrąją šikšnosparnių vertę ir prigimtį, juos geriau pažinę, turėtume atsikratyti negatyvių stereotipų ir į šikšnosparnius žiūrėti su žavesiu, o ne pasibjaurėjimą išreiškiančiu jaustuku „Fu!“. Nebent jūs kiniškai palinkėjote jiems sėkmės, mat kinų kalba žodžiai „šikšnosparnis“ ir „sėkmė“ skamba vienodai ir užrašomi tokiu pat hieroglifu – „FU“. Tad sėkmingai netrikdomi peržiemokite, šikšnosparniai ir žmonės!

LANKYTIS DRAUDŽIAMA. Primename, kad būtina saugoti šikšnosparnių ramybę – fortuose, kurie yra išskirti šikšnosparnių apsaugai, ir ypač vidinėse jų patalpose SPALIO–BALANDŽIO MĖNESIAIS NESILANKYTI!



R.Mikitiejevos nuotr.