Niūriaspalviai auksavabaliai yra ypatingi vabalai: ne tik dėl savo retumo, išvaizdos, bet ir dėl gyvenimo būdo. Be to, jų apsauga yra vienas didžiausių iššūkių gamtininkams. Šie vabalai itin priklausomi nuo medžių senolių išsaugojimo. Šiuo metu Kauno marių regioninio parko biologas bėginėja nuo vieno medžio prie kito ir pasilypėjęs kopėčiomis vis tikrina keistus kibirėlius. Kas yra kibirėliuose? Kam jie skirti? Ir ko juose ieškome? Tikrai ne grybų ir ne uogų – kibirėliai, su juose patalpintais feromonais, skirti privilioti retuosius niūriaspalvius. Kaip kitaip mums sužinoti, ar paslaptingieji medžių senolių gyventojai sėkmingai egzistuoja?

Reliktiniams vabalams „medžioti“ naudojamos vadinamosios feromoninės gaudyklės. Gaudyklės sandara itin paprasta: tai tiesiog užsukamas indas su viršuje pritvirtintu piltuvėliu, pervertas virve. Piltuvėlio viduje pritvirtinama skiautė su feromonais. Kai vabalas užuodžia „kvepalus“, įsiropščia į piltuvėlį ir nuslysta į indą. Indo dugne pridedama sausesnių ąžuolo lapų, kad nusileidimas „tramplinu“ į dugną būtų minkštas. Gaudyklės iškabinamos potencialiose vietose ant tinkamų medžių, ten, kur nėra skruzdėlių ir tiesioginės saulės. „Tikslas nėra suskaičiuoti kuo daugiau vabalų, o apskritai patikrinti, ar jie čia gyvena, ar tinka jiems sąlygos. Gaudyklės kabinamos ir tose vietose, kur anksčiau fiksuoti vabalai, ir tokiose, kuriose jie potencialiai galėtų gyventi. Taip galima aptikti naujų radaviečių.“ – teigia Kauno marių regioninio parko biologas Mindaugas Kirstukas, kuris retųjų vabalų „medžioklei“ skirtingose teritorijose iškabino apie 40 gaudyklių. Tiesa, vien tik iškabinti nepakanka – gaudykles būtina tikrinti kas vieną ar dvi dienas, o atstumai tarp teritorijų nemenki. Standartines gaudykles reikia tikrinti „rankiniu“ būdu – tam tenka skirti daugiau laiko, resursų. Darbą šiek tiek palengvina automatinės gaudyklės, kurios informaciją apie į gaudyklę patekusį laimikį siunčia tiesiai į sistemą. Tada galima operatyviai sureaguoti ir vykti į objektą, o ir vabalui netenka ilgai laukti „išvadavimo“.



Toks oras, kai mes gyvename apsikabinę kondicionierius ir vėsinamės šlapiais rankšluosčiais, niūriaspalviams auksavabaliams yra itin palankus. Patinai pradeda viliojimo sezoną. Būtent jie ieško ir suranda tinkamas gyventi ir veistis dreves, pažeistas raudonojo puvinio. Paprastai pasirenkamos drevės, kur yra bent 3 litrai trūnėsių.  Vasarą (nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio vidurio) patinai išskiria feromonus, kuriais vilioja pateles. Atskridusios patelės apvaisinamos ir drevėje padeda 20–80 kiaušinėlių, iš kurių maždaug po 3 savaičių išsirita lervos. Dvejus metus lervos maitinasi raudonojo puvinio pažeista mediena, auga ir žiemoja drevėje, trečiaisiais savo vystymosi metais, rudenį, iš savo išmatų ir trūnėsių suformuoja ovalinį kokoną, kuriame žiemoja. Pavasarį įvyksta metamorfozė, lervos virsta lėliukėmis, iš kurių tais pačiais metais išsirita suaugę vabalai.

Niūriaspalvio auksavabalio vystymasis trunka 3 metus, tačiau vėsesniais metais gali užtrukti ir 4 metus. Negyvų, nudžiūvusių ar nupjautų/nugriuvusių medžių drevėse vabalai gyvena neilgai. Suaugėliai minta medžių sultimis, labai retai – augalų nektaru. Suaugusių individų gyvenimo trukmė – iki vieno mėnesio. Patelės vidutiniškai gyvena ilgiau. Statistika beveik kaip žmonių pasaulyje, tiesa? Suaugėliai aktyvūs sutemose ir naktį, išskrenda iš drevių tik šiltomis (kai aplinkos temperatūra yra apie +20–25°C) naktimis, liepos–rugpjūčio mėnesiais. Ieškodami vystymuisi tinkamų medžių šie vabalai keliauja tik nedideliais atstumais – apie 200–1000 metrų. Niūriaspalvis auksavabalis saugomas pagal tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus bei įsipareigojimus, įrašytas į daugelio šalių Raudonąsias knygas kaip rūšis, kuriai gresia pavojus išnykti.

Vykdant įsipareigojimus Europos Sąjungai ir plečiant Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“, niūriaspalvio auksavabalio apsaugai Lietuvoje įsteigta apie 20 buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST). Net 7 žinomos Kaune ir aplink jį: Kauno ąžuolynas, Aukštųjų Šančių ąžuolynas, Kauno marios, Lapainios slėnis, Romainių ąžuolynas, Vaiguvos miškas, Strėvininkų miškas. Niūriaspalvio auksavabalio radavietė Kauno ąžuolyne yra viena iš dviejų vietų, įtrauktų į Svarbiausių griežtai saugomų rūšių radaviečių ir augaviečių sąrašą.


Nuotraukos Ramunės Mikitiejevos ir Mindaugo Kirstuko