Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino nerūkymo zonas Kauno rajone. Sąraše ir lankomiausi Kauno marių regioninio parko pažintiniai takai: Arlaviškių botaninio draustinio (Kadagių slėnio) pažintinis takas, Žiegždrių geologinis takas, Pakalniškių pažintinis takas, Laumėnų pažintinė trasa ir Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinis takas.

Pirmas bandymas spręsti rūkymo klausimą Kauno marių regioninio parko lankomose vietose buvo inicijuotas jau prieš keletą metų. Ypatingai ši problema buvo aktuali Kadagių slėnyje. Dar 2019 vasarą kreipėmės į lankytojus primindami, kad ši vieta yra ypatinga ir į gražiausią Lietuvos pažintinį taką žmonės atvyksta pasivaikščioti ir pakvėpuoti grynu oru. Take buvo įrengti nerūkyti skatinantys informaciniai plakatai. Tačiau apeliavimas į rūkančių lankytojų sąmoningumą nepasiteisino – ženklus nuplėšydavo, prašymų nepaisydavo. „Patys prižiūrime teritoriją ir kiekvieną kartą randame primėtytų nuorūkų: jos metamos kur papuola, prie aikštelių, po taku, miške ant paklotės, nuo tako pakylos, į vandenį. Taip pat nuorūkos kišamos į medžių, suolų ir kitos infrastruktūros ertmes, taip sukeliant gaisro pavojų. Jau ne kartą dėl tokio neatsakingo lankytojų elgesio buvo pradeginti suolai, apdegintas net naujai įrengtas suolas. Gaisro pavojus kyla (net nebūtinai sausros laikotarpiu) ir tako įrangai, ir pačiam kadagynui, ir miškui, nes įsiplieskus liepsnai būtų sunaikintas ne tik takas, bet ir jo gamtinė aplinka. Be to, kadagynas įsikūręs šlaite, kur privažiuoti priešgaisrinei gelbėjimo technikai ir laiku užgesinti gaisrą būtų sudėtinga. Rūkantys lankytojai ne tik kelia fizinę grėsmę, teršia aplinką, bet ir sukelia neigiamas emocijas ir pasyvaus rūkymo efektą kitiems lankytojams. Tad cigarečių nuorūkos yra ne tik estetinė tarša.“ – teigia Kauno marių regioninio parko darbuotojai.

Nuorūka yra kenksminga atlieka, nes jos filtras yra pagamintas iš celiuliozės acetato, kuris irdamas išskiria kenksmingas aplinkai medžiagas. Ši medžiaga yra viena iš plastiko formų ir gamtą veikia taip pat, kaip ir kiti plastikai. Vandenyje nuorūka apytiksliai suyra per 15 metų, o sausumoje – dar ilgiau. Visą irimo laikotarpį nuorūka išskiria toksinus, dervas, kancerogenus į aplinką, o joje esantis nikotinas yra vienas stipriausių insekticidų, žudančių vabzdžius. Viena nuorūka išmesta į vandenį per visą savo irimo laikotarpį gali užteršti iki 1 kubinio metro vandens ir padaryti jį netinkamą gyvybei. Kenksmingos medžiagos įvairiuose organizmuose lieka daugybę metų, kol suyra.

Norint užtikrinti pažintinių takų kaip gamtinių vertybių ir rekreacinės vietovės saugumą ir švarą, nerūkymo zonų paskelbimas yra svarbus prevencinis žingsnis. Jie skirti ne tik vertybių pažinimui, bet ir sveikatinimui, be to, taip sumažinama tarša aplinkai pavojingomis medžiagomis ir užtikrinama gaisrų prevencija.