Miškuose - aukštas gaisringumo lygis: lankytojų prašome elgtis atsakingai

2019-04-25

Didžioji dalis Lietuvos miškų pasiekė pavojingą 4 gaisringumo lygį. Prašome gamtoje elgtis atsakingai – kiekviena liepsnelė gali įplieksti gaisrą. Iš viso nuo metų pradžios jau išdegė apie 2 tūkst. hektarų pievų ir žolės, miško ir miško paklotės – beveik 132 hektarai. Pernykštės žolės deginimas kelia pavojų ne tik gyvajai gamtai, bet ir žmonėms bei jų turtui.
Dėl savo neišmanymo žolės degintojai kasmet sudegina tūkstančius ką tik gimusių kiškiukų, stirniukų, vabalų ar roplių, augalų. Liepsnojančiose pievose sudega retų augalų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, paukščiai. Pastebėjus deginamą žolę ar miške kilusį gaisrą iš karto apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Rūpinkimės savo aplinka protingai! Šiuo metu besilankančių parko teritorijoje, pažintiniuose takuose, poilsiavietėse ir stovyklavietėse, prašome elgtis atsakingai ir atsargiai, nekūrenti laužų.

Primename:

Draudžiama surinktus augalus, jų dalis ar krūvas deginti miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimas, laužų kūrenimui nustatytuose vietose), miške, aukštapelkėse, durpingose vietovėse, esančiuose arčiau kaip 50 m. nuo miško ar durpingos vietos.
Sumedėjusių augalų dalis (stiebus, šakas, šaknis ir kt.) ar gaminius, pagamintus iš šių dalių, lauko sąlygomis leidžiama sudeginti tik tada, kai nėra galimybių jas panaudoti ūkio reikmėms (šilumos energijai gauti kurą deginančiuose įrenginiuose, mulčiaus gamybai ir kt.) arba tai būtų nuostolinga.
Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali sąlygoti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m. nuo statinių. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.
Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą nuo 30 iki 300 eurų.
Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą nuo 50 iki 350 eurų.
Pažeidėjams taip pat gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną šimtą eurų.