Laukinių gyvūnų pėdsakai geriau pastebimi ant sniego, o štai dvikojų saugomų teritorijų lankytojų paliktas veiklos žymes tirpdamas sniegas išduoda ir atidengia įvairiais mastais ir rakursais. Savo toksiškas „nosytes“ iškiša ne tik po pusnim miegojusios šiukšlės, neatsakingų šeimininkų pamesti šuniukų kakučiais įdaryti plastiko maišeliai, bet ir kitokios „staigmenos“.  

Prie Jiesios kraštovaizdžio draustinio atodangų pastebėjome neaiškios kilmės kasinėjimų žymes. Kodėl kažkam šovė į galvą pakasti atodangas šlaitą? Gal prireikė smėlio kačiuko tualetui, ar slidžiam takeliui pabarstyti? Šerlokas Holmsas išsiaiškintų, bet mes neturime galimybės jo nusisamdyti. Todėl kreipiamės į vietinius ir lankytojus. Jeigu turite idėjų, kas ir kodėl čia prikišo kastuvą, nesikuklinkite pasidalinti mintimis. Jei tai Jūsų pažįstami – sudrausminkite ir informuokite juos.

Kol kas tikimės, kad šis įvykis vienkartinis. Uolienos neatauga kaip žolė, o atodangų nenulipdysime it besmegenių. Jiesios atodangos yra išraiškingos geologijos paveldo vertybės, kurias gamta kūrė tūkstantmečius, o laipiodami jomis, kasinėdami ir kitaip niokodami tik sunaikiname negrįžtamai. Be to, laipiojimas ir kasinėjimas kelia grėsmę ne tik gamtos vertybių būklei, bet ir pačių saugumui.

Lankydamiesi saugomose teritorijose laikykitės taisyklių ir, svarbiausia, gerbkite aplinką: nepalikite šiukšlių, išsineškite jas su savimi, neniokokite įrangos, nekasinėkite šlaitų, nelaipiokite atodangomis, nežalokite augmenijos, netrikdykite gyvūnų, šunis vedžiokite su pavadėliu, neišklyskite iš pažymėtų takų, trasų, laužus kurkite tik įrengtose laužavietėse. Tik taip pasieksime, kad visiems būtų malonu, patogu, saugu leisti laiką gamtoje, o gamta patirtų kuo mažesnį poveikį.