Jiesios kraštovaizdžio draustinis – saugoma teritorija Kauno rajone ir Kauno miesto pietinėje dalyje. Tai viena iš Kauno marių regioniniam parkui priskirtų teritorijų. Draustinis apima Jiesios upės žemupio slėnį, plotas – 410 ha. Į draustinio teritoriją patenka ir Napoleono kalnas, stūksantis šalia Jiesios ir Nemuno santakos, tačiau takas iki jo nevingiuoja. Napoleono kalną pasieksite važiuodami Piliakalnio gatve. Draustinyje saugomos vaizdžios Jiesios pakrančių atodangos, atveriančios kreidos ir kvartero periodo uolienas, taip pat eroziniai šlaitai ir krantai. Viena iš jų – Rokų atodanga yra valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Būtent nuo jos ir prasideda Jiesios kraštovaizdžio draustinio pažintinio tako trasa. 

Tako ilgis. Takas yra linijinis, tad viena kryptimi iki tako pabaigos nueisite apie 3 km. Takas prasideda prie Rokų gimnazijos stadiono ties Babicko gatve – pradžią žymi didelis informacinis stendas, o pradedant žygiuoti trasa lankytojus, atvykusius į Jiesios atodangų karalystę, pasveikins karališkasis žvejys – tulžys. Įveikus maždaug kilometrą maršruto, toliau takas eina per gyvenvietę, Moliakelio gatve sukate kairėn ir keliaujate iki įkalnės, prie kurios Jus vėl pasitiks stendas su tulžiu. Toliau žingsniuokite takeliu, kol pamatysite apžvalgos aikštelę virš kitos atodangos. Čia dar ne tako pabaiga. Pasigrožėję nuo atodangos atsiveriančiais vaizdais, išmintu takeliu keliaukite tolyn griovos dugnu, kol pasieksite lieptelį per Jiesią. Štai čia ir bus tako pabaiga – o tiksliau, įveikta pusė maršruto, nes jei pradėjote nuo Rokų atodangos – teks grįžti tuo pačiu maršrutu. 

Aplinka. Su kraštovaizdžio vertybėmis susipažinti padės informaciniai stendai, o visą kelią, vis kitu amplua, lydės šių vietų karalius – tulžys, primindamas, kaip reikia elgtis gamtoje.

 

Dėmesio: gamtoje šiukšliadėžių nėra – prašome išsinešti tai, ką atsinešate.

Unikalumas. Nuo pažintinio tako atsiveria unikalus Jiesios slėnio kraštovaizdis, kurį dabina įspūdingo aukščio atodangos. Kai kur jos sudaro neigiamą kampą ir atsikišusios tarsi balkonai. Visgi, lankytojai turi būti itin atsargūs ir nesiartinti prie atodangų briaunos – atodangų „balkonai“ itin nepatvarūs ir gali neatlaikyti. Draustinio vertybės ne tik atodangos, bet ir gyvoji gamta. Čia galima aptikti įvairiausių augalų, vabzdžių ir paukščių, iš kurių, be abejo, tulžys – šios karalystės karalius. Jiesios kraštovaizdžio draustinyje gyvena apie 1500 vabzdžių rūšių, iš kurių 13 įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Tai viena iš kelių vietų Lietuvoje, kur šlaituose mėgsta įsikurti kalninės cikados. Po trūnijančių lapuočių žieve ropoja negyvos medienos fanai purpuriniai plokščiavabaliai, dėl jų draustinis taip pat įtrauktas į europinės svarbos gamtinį tinklą „Natura 2000“. Šie vabalai įrašyti net į tarptautinę Raudonąją knygą. Dar vienas unikalus šio draustinio gyventojas – raudonasis pievasprakšis. Jiesios draustinis yra vienintelė žinoma jo buveinė Lietuvoje. Kai žinai, jog aplink tiek retenybių skraido, ropoja, urvus rausia ir rasos lašais antenas prausia, privalai kiekviename žingsnyje elgtis atsakingai ir atiduoti pagarbą Jos didenybei gamtai! 


Kaip pasiekti?

Automobilius tvarkingai pasilikite aikštelėje prie Rokų mokyklos. Takas prasideda prie didelio stendo už mokyklos stadiono.
Iki šios vietos važiuoja 23, 47 ir 61 maršruto autobusai.


Ramunės Mikitiejevos, Evaldo Makricko nuotraukos