Kauno marių regioninis parkas
Arlaviškių pažintinis takas (Kadagių slėnis)
FACEBOOK
Arlaviškių pažintinis takas (Kadagių slėnis)
Arlaviškių pažintinis takas įrengtas Arlaviškių botaniniame draustinyje (plotas 116,6 ha), kurio svarbiausias akcentas – Kadagių slėnis. Tad žmonės šį taką tiesiog taip ir vadina – Kadagių slėnio taku. Ši vieta turi ne tik parko draustinio statusą, bet yra svarbi europiniu mastu kaip dalis Natura 2000 saugomų teritorijų tinklo, kurioje išskirtos kadagyno, šaltinių su besiformuojančiais tufais, stepinių pievų buveinės.

2016 metais per draustinį vedantis pažintinis takas buvo pripažintas gražiausiu Lietuvoje. Takas itin populiarus ir gausiai lankomas visais metų laikais.



Tako ilgis – 1,3 km. Lentinė dalis siekia 501 m. Toliau iki marių nuo šlaito veda išmintas, natūralus miško takelis, terasiniais laiptais galima nusileisti iki prieplaukos ir grįžti į Kadagių slėnį apsukus kilpą mišku, per liepų alėją. 

Dėmesio. Gamtoje šiukšliadėžių nėra – prašome išsinešti tai, ką atsinešate. 
Nerūkymo zona. Kadagyno privalumas ir vertybė – švarus, grynas oras. Todėl gerbkite šios vietos lankytojus ir aplinką: Arlaviškių botaniniame draustinyje nerūkoma!

Būklė. Takas įrengtas 2010 metais, tad nenuostabu, kad vietomis ir jo „dantukai“ išretėję. Stengiamės juos keisti, kiek įmanoma tvarkome taką, keičiame susidėvėjusias lentas senomis, o prie tako tvarkymo prisideda ir lankytojai, įsigydami specialiai takui paremti skirtą magnetuką ar lankytojo bilietą (sms‘ais arba tiesiogiai iš mūsų ar partnerių, parduodančių bilietus). Bet nereikia pamiršti, kad visgi didžiausia vertybė, kurią pažinti ir įrengtas takas – ne lentos ir patogus praėjimas. 

Aplinka. Vaikštant ant šlaito keteros įrengtu pažintiniu taku atsiveria įspūdinga Kauno marių regioninio parko kraštovaizdžio panorama, marių "uodegoje" pūpsanti Dabintos sala – kitas parko draustinis. Dabintos sala, kuri kažkada buvo Kračkiemio kaimo teritorija (dabar užlieta), yra užpelkėjusias pakrantes mėgstančių paukščių buveinė. Čia aptinkama itin reta rūšis – plovinė vištelė, taip pat, jei netingėsite atsikelti ir atvykti į Kadagių slėnį labai anksti ryte, pavasarį net nuo tako galima išgirsti didžiųjų baublių baubimą. Tai dar vienas nendrynų paukštis slapukas.

Unikalumas. Arlaviškių kadagynas unikalus tuo, kad yra natūraliai išaugęs ant stataus šlaito, o tarp kadagių plytinčiuose stepinių pievų lopinėliuose ir kitose draustinio vietose aptinkama retų augalų, grybų, šaltinių su besiformuojančiais tufais ir net „kabančių“ pelkių (vizualiai tai nėra kažkas įspūdingo ir nuo tako jos tikrai nesimato, bet keliaujant taku užtenka pasigrožėti ir kadagių „žvakėmis“). Šlaituose augančių kadagynų ekologinis vaidmuo aplinkai ypač svarbus: jie stabdo eroziją, reguliuoja vandens nuotėkį, atlieka vandens apsaugines funkcijas ir gyvena simbiozėje su dauguma grybų. Karštesnę vasaros dieną puikiai galima pajusti ypatingą kadagyno mikroklimatą, prisodrintą kadagių skleidžiamų eterinių medžiagų, kurios pavargusiam žmogaus organizmui tarsi balzamas. 

Botaninės retenybės. Kadagynas yra ir retų augalų buveinė. Vienas rečiausių augalų Lietuvoje – gauruotasis gvazdikas – aptinkamas tik Kauno marių regioniniame parke esančiame Arlaviškių botaniniame draustinyje. Augalas tikrai nedidelis, gležnas, žiedelis miniatiūrinis, tad išvysti šį augalą gali tik tas, kuris valgo daug morkų – t. y. turi itin gerą regėjimą arba botaniko kvalifikaciją. Pagal savo botaninę vertę ir retumą gauruotasis gvazdikas botanikams gali atstoti brangiausio deimanto paieškas, tad ši gėlytė tarsi legendinė Rožinė Pantera, tik skirtumas tas, kad ši vertybė iš tiesų egzistuoja ir vis dar galime ja pasigirti ir didžiuotis. Bet labai svarbu yra ne tik girtis, bet ir stengtis, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos retiems augalams augti.

Lentinis takas yra tik maža matoma dalis darbų, kurie atliekami kadagyne. Egzistuoja ir ta lankytojui nepastebima darbo pusė, kuri yra svarbiausia, norint išsaugoti šios vietovės vertybes. Anksčiau kadagynas (iki užliejimo) užėmė didesnę teritoriją, čia buvo ganomi gyvuliai ir dėl buvo palaikomos tinkamos sąlygos, pievos neužaugdavo krūmynais, žolynais. Tačiau po užtvenkimo viskas pasikeitė, gyvulių ganymas pamažu „išėjo iš mados“, teritorija pradėjo užželti, buvo prisodinta įvairiausių augalų šlaitams tvirtinti, tame tarpe ir ne itin draugiškų vietinei florai. Tad dabar žmogus turi taisyti savo klaidą, šienauti plotus tarp kadagių, naikinti nuolat atželiančias „begėdes“ alyvas ir kitus svetimžemius ir invazinius augalus, kurie gožia ne tik kadagius, bet ir kitus retus stepinių pievų augalus. Be gauruotojo gvazdiko čia taip pat auga kitos retenybės – boloninis katilėlis ir melsvasis gencijonas. Pastarasis yra itin reto drugelio – genicijoninio melsvio – mitybinis augalas, tad išsaugodami šį augalą, mes galime išsaugoti ir drugelį. 

Kaip pasiekti?

Vykite per Viršužiglį į Arlaviškių kaimą. Viršužiglyje ties sankryža (priešais stovi medinė skulptūra) sukite į dešinę. Iki tako gyvenvietėje nukreipia kelio ženklai. Atvykus nuosavu transportu, automobilius palikti įrengtoje aikštelėje.
Iki Arlaviškių galima nuvykti ir visuomeniniu transportu. Nuo Kauno autobusų stoties kursuoja 179 autobusas. Išlipti stotelėje „Kadagių slėnis“.
Atstumas nuo Lankytojų centro Vaišvydavoje iki Kadagių slėnio ~13 km.

 


Nuotraukos Ramunės Mikitiejevos
Kauno mariųregioninis parkas
Kauno marių regioninis parkas
Biudžetinė įstaiga, Miškininkų g. 2, Vaišvydavos k., LT-53106 Kauno r., tel. (8-37) 383 071, el. p. info@kaunomarios.lt
Duomenys apie Kauno marių regioninio parko direkciją kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 193371328.
Visos teisės saugomos. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.