Naujienos


 
2018.01.31
Suskaičiuoti Kauno fortų šikšnosparniai
M.Kirstuko nuotraukoje - vandeniniai pelėausiai

2018 m. sausio mėnesį Kauno marių regioninio parko direkcijos darbuotojai Kauno tvirtovės fortuose vykdė žiemojančių šikšnosparnių apskaitas. Žiemojantys šikšnosparniai skaičiuojami jau nuo 2006 metų. Apskaitos atliekamos penkiuose Kauno fortuose: Julijanavos (II), Milikonių (VIII), Naujosios Fredos (III), Rokų (IV) ir Žagariškių (I). Kauno fortai jau seniai pripažinti viena svarbiausių šikšnosparnių žiemaviečių Lietuvoje ir yra įtraukti į tarptautinės svarbos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“. Tačiau šikšnosparnių išsaugojimas yra ne vien įstatymų, bet ir garbės bei moralės reikalas, nes šie naktiniai padarai, daugelyje šalių laikomi sėkmės ir turto simboliu, yra tikras mūsų gamtos turtas. Taigi, kiek turtingi Kauno fortai?

Ypatingas miegas 

Beveik visų Lietuvoje aptinkamų rūšių šikšnosparniai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą ir yra saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Tokių rūšių yra 11, o Kauno fortuose iš jų žiemoja net 7 rūšys. Į Raudonąją knygą neįrašytas tik vienintelis fortuose žiemą aptinkamas vandeninis pelėausis. 

Žiemojantys šikšnosparniai įminga maždaug pusmečiui, nukrinta jų kūno temperatūra, sulėtėja širdies darbas, kvėpavimas ir medžiagų apykaita. Tokioje būsenoje, kuri vadinama hibernacija, šie gyvūnai yra labai pažeidžiami – jiems reikalinga visiška ramybė. Aplinkos, kur šikšnosparniai žiemoja, temperatūra paprastai yra 1–8 laipsniai šilumos. Skirtingos rūšims reikalingos skirtingos aplinkos sąlygos – ne tik temperatūra, bet ir atitinkama patalpų oro drėgmė. 

Jei dar prieš porą dešimtmečių šių žvėrelių į Kauno žiemavietes susirinkdavo po kelis tūkstančius, tai pastaruoju metu jų gausa yra sumažėjusi. Prasčiausi apskaitos rezultatai užregistruoti 2015 metais, kuomet bendras fortuose žiemojusių šikšnosparnių skaičius nesiekė ir 1000. 2013 metais suskaičiuota kiek daugiau kaip 1300, 2016 metais – kiek daugiau kaip 1100 žiemojančių šikšnosparnių. Šią žiemą pastarųjų 5 metų apskaitų rezultatai pagerėjo – suskaičiuota kiek daugiau kaip 2000 individų. Kas lėmė, kad šįmet šikšnosparnių šiek tiek užfiksuota daugiau, galima tik spėlioti: galbūt dėl lietingo sezono į apsemtus fortus sunkiau buvo patekti smalsuoliams, todėl šikšnosparniai buvo mažiau trikdomi, galbūt buvo daugiau uodų, todėl sėkmingai jauniklius užaugino. O gal paprasčiausiai visuomenė tapo labiau informuota, pradėjo domėtis šikšnosparniais ir jų hibernacijos metu nebetrikdo.

Pirmauja – Žagariškių fortas

Atskiruose fortuose šikšnosparnių gausa ir rūšinė sudėtis skiriasi. Reikėtų pastebėti, kad jų galima aptikti visuose fortuose, požemiuose, ir kitose slėptuvėse, kur tinkamos sąlygos, tačiau apskaitos atliekamos tik minėtuose. Visgi, tai nereiškia, kad kitur gyvenantys šikšnosparniai yra mažiau svarbūs, todėl, net jei teritorija neturi draustinio statuso, šikšnosparnių teisės į ramybę nesumažėja. 

Apibendrinus visų penkių fortų apskaitų duomenis matyti, kad gausiausiai žiemoja vandeniniai pelėausiai (Myotis daubentonii), kiek mažiau aptinkama Brandto (Myotis brandtii) ir Natererio pelėausių (Myotis nattereri). Nuo jų gausa kiek nusileidžia europiniai plačiaausiai (Barbastella barbastellus). Gerokai retesni žiemojantys kūdriniai pelėausiai (Myotis dasycneme), kurių kasmet visuose fortuose priskaičiuojama tik 10–20 individų. Kasmet randama po keletą žiemojančių šiaurinių šikšnių (Eptesicus nilssonii), pavieniai rudieji ausyliai (Plecotus auritus) ir vėlyvieji šikšniai (Eptesicus serotinus). 

Ne tik rūšių įvairove, bet ir individų gausa ypač išsiskiria Žagariškių fortas, o jam šiek tiek nusileidžia Rokų fortas. Likusiuose fortuose žiemojančių šikšnosparnių gausa ir įvairovė mažesnė. 

Iššūkis naujiems šeimininkams 

Sunku pasakyti kas lėmė, kad šikšnosparnių Kauno fortuose paskutiniais metais žiemoja mažiau. Tam įtakos galėjo turėti daugelis veiksnių: įvairūs tvarkymo darbai fortus pritaikant lankytojams, tokie kaip drenažo sistemų pertvarkymas, fortų teritorijos ir kiti įvairaus pobūdžio požemių tvarkymo darbai šaltuoju metų laiku, renginiai ir kt. Tačiau vienu pagrindinių šikšnosparnių gausos sumažėjimą nulėmusių veiksnių greičiausiai tapo tiesioginis šių žvėrelių trikdymas. 

Nors Kauno fortai yra unikali šikšnosparnių žiemavietė, šios teritorijos nuolat pritraukia ir nemažai lankytojų. Net ir pavieniai smalsuoliai šikšnosparniams pridaro daug bėdos. Apskaitų metu direkcijos darbuotojai žmogaus veiklos pėdsakų aptiko net tokiose vietose, kur labai sudėtinga patekti. Bet koks trikdymas šiems žvėreliams gali būti pražūtingas, nes pažadinti iš miego jie išeikvoja visas savo atsargas, kurios buvo sukauptos ir skirtos žiemai. Dažniausiai žmonės šikšnosparnius trikdo to nežinodami, dėl paprasčiausio neišmanymo, tačiau atsiranda ir tokių piktavalių, kurie požemiuose užkuria laužus ar sprogdina petardas. Todėl labai prašome būti supratingiems ir saugoti šikšnosparnių ramybę – fortuose lapkričio–balandžio mėnesiais nesilankyti, o apie netinkamą elgesį pranešti Kauno marių regioninio parko direkcijos darbuotojams ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnams.

Fortus prižiūri ir juos tvarko VšĮ „Kauno tvirtovės parkas“, su kuriuo Kauno marių regioninio parko direkcija siekia bendradarbiauti, kad apsaugotų žiemojančius šikšnosparnius. Šaltuoju metų laikų šikšnosparnių apsaugai skirtose teritorijose turi būti ribojamas lankymasis, renginiai ir ekskursijos, o tvarkomieji darbai atliekami optimaliausiu laiku bei atsižvelgiant į gamtininkų rekomendacijas. Todėl tikimės, kad naujieji fortų šeimininkai nepamirš ir senųjų – šikšnosparnių ir sėkmingai atskleis kultūros ir gamtos darną.

Jeigu žinote, kur žiemoja šikšnosparniai – tapkite jų miego sergėtojais: šviesos, garsai ir net žmogaus kvėpavimas gali juos pažadinti iš žiemos miego ir tapti mirtina grėsme. Viskas, ką reikia daryti (o tiksliau, nedaryti)  nesilankyti vietose (fortuose, tuneliuose ir pan.), kur žiemoja šie žinduoliai iki pavasario, perspėti kitus ir šikšnosparniai vasarą jums atsidėkos gaudydami įkyriuosius uodus. Juk ir mums nepatiktų, kai kas nors (kniaukiančios katės, burzgiantys varikliai, plepūs ir balsingi kaimynai...) pasikėsintų į saldžias miego valandas, tuo labiau, jei triukšmas kainuotų taip brangiai gyvybę.

Kaip padėti šikšnosparniams

Nors pasakojimai apie tai, kad šikšnosparniai veliasi į plaukus tėra tik mitas, visgi kartais jie susipainioja ir įskrenda, tarkim, į gyvenamąsias patalpas. Aptikus namuose šį žinduolį, nereikėtų pulti į paniką, šaukti ar mojuoti rankomis, tuo labiau jį bandyti sunaikinti. Patikėkite, šikšnosparnis jūsų išsigąs labiau nei jūs jo. Užtenka tik praverti langus, atidengti užuolaidas, jei tokios yra, išjungti šviesą ir svečias pats susiras išėjimą. Jei nekantraujate jį išprašyti kuo greičiau, tiesiog atsargiai pridenkite audiniu (plikomis rankomis imti nerekomenduojama), paimkite, įdėkite į dėžutę ir išneškite į lauką. Tačiau jei žinduolis yra fiziškai sužeistas, jam prireiks rimtesnės specialistų pagalbos.

Vasarą šikšnosparniai slepiasi medžių drevėse, todėl senų drevėtų medžių kirtimai taip pat gali padaryti meškos paslaugą šikšnosparniams. Renovacijų bumas (dėl to grėsmė kyla ir čiurliams), aklinas rūsių ar palėpių užsandarinimas nepaliekant nė plyšelio, kur šie vieninteliai pasaulyje skraidantys žinduoliai randa prieglobstį, taip pat prisideda prie šikšnosparnių nykimo. Natūralių slėptuvių trūkumą galima bandyti kompensuoti keliant inkilus, tačiau ir tai reikia gerai apsvarstyti, nes ne visos šikšnosparnių rūšys juose įsikuria. Būna ir žiemojimui skirtų inkilų (ar specialių dirbtinių arkų su nišomis), bet juos vis tiek kabinti reikia šikšnosparniams žiemoti tinkamose patalpose, o juk šikšnosparniui neįsakysite gyventi būtent tame inkile, o ne už jo ar kokiam plyšy. Be to, net ir tokiu atveju jų trikdyti negalima.

Jeigu šikšnosparnis pasirinko jūsų rūsį žiemojimui, stenkitės tame įžvelgti gamtos dovaną ir palikite jį ramybėje. Nesijaudinkite, jūsų bulvių ir uogienių jie nesuės, o vasarą atsidėkos sumedžiodami būrius vabzdžių, nes jais ir maitinasi Lietuvoje gyvenantys šikšnosparniai.

Žinodami tikrąją šikšnosparnių vertę ir prigimtį, juos geriau pažinę, turėtume atsikratyti negatyvių stereotipų ir į šikšnosparnius žiūrėti su žavesiu, o ne pasibjaurėjimą išreiškiančiu jaustuku „Fu!“. Nebent jūs kinietiškai palinkėjote sėkmės, mat kinų kalba žodžiai „šikšnosparnis“ ir „sėkmė“ skamba vienodai ir užrašomi tokiu pat hieroglifu – „FU“.

IMG_20180119_211010.jpg











Nuotraukos Mindaugo Kirstuko


Atgal

 

















Kauno marių regioninio parko direkcija. Valstybės biudžetinė įstaiga. Cituojant būtina nurodyti šaltinį. Miškininkų g. 2, Vaišvydavos k., LT-53106 Kauno raj., tel. (8-37) 383 071, faks. (8-37) 383 070, el. paštas info@kaunomarios.lt, kodas 193371328. Duomenys apie Kauno marių regioninio parko direkciją yra kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.