Naujienos


 
2012.09.06
Sutvarkytame Kauno tvirtovės IV forte pagerės sąlygos žiemoti ypatingiems gyventojams
IV forto prieigos po sutvarkymo

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos vykdydama projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“, finansuojamą ES struktūrinių fondų lėšomis, ėmėsi tvarkyti Kauno marių regioniniam parkui priskirtą teritoriją – Kauno teriologinį draustinį.

Draustinis apima Kauno tvirtovės IV forto, dar žinomo kaip Rokų fortas, teritoriją. Tačiau saugomos teritorijos statusą jis turi ne dėl kultūrinės vertės. Ilgus dešimtmečius apleistos ir pamirštos fortų sienos šiandien alsuoja gyvybe. „Fortas yra svarbi šikšnosparnių žiemojimo vieta. Kauno teriologinis draustinis taip pat yra įtrauktas į Europinės svarbos Buveinių apsaugai svarbią teritoriją – Natura 2000. Tai viena gausiausių žinomų žiemaviečių visoje Lietuvoje.“ – tikino Kauno marių regioninio parko direkcijos biologas Giedrius Vaivilavičius, kasmet fortuose vykdantis šikšnosparnių apskaitą.

Šiuo metu teritorijoje vykdomi daliniai darbai pagal Aplinkos ministro patvirtintą gamtotvarkos planą. Siekiant sudaryti palankias sąlygas šikšnosparniams įskristi į jų žiemavietes – forto požemius, ir tuo pačiu stabilizuoti forto statinių, kaip svarbios šikšnosparnių buveinės, būklę, teritorijoje pašalinta sumedėjusi augalija: iškirsti medžiai ir krūmai, šaknimis ardantys pastatų fizinę struktūrą. Pašalinus augmeniją nuo angų, šikšnosparniams atsivėrė „šviesa tunelio gale“ – dabar jie galės netrukdomai nardyti po forto ertmes, ieškodami tinkamiausio kampelio hibernacijai – tai būsena, kurioje šie nakties „paukščiai“ geba keletą mėnesių išgyventi esant žemai temperatūrai.
IMG_5992.JPG

„Tikimės, kad tokia gamtotvarkos priemonė padės gausėti šikšnosparnių populiacijai ir ilgiau išsaugos jų buveines nuo visiško sugriuvimo. Be to, atlikti darbai apsaugos ir IV fortą, kaip kultūros paveldo vertybę. Tai puikus gamtos ir kultūros paveldo apsaugos pavyzdys, kokių, tikėkimės, ateityje, bendradarbiaujant už gamtos ir kultūros paveldą atsakingoms institucijoms, padaugės.“ – vylėsi specialistas.

Tvarkymo darbus planuojama užbaigti jau iki rugsėjo pabaigos, nes jau spalį šikšnosparniai pradeda dairytis nakvynės, tinkamos pasinerti į ilgą žiemos miegą. Tačiau rūpestis šikšnosparniais rudenį nesibaigia – žiemos metu būtina užtikrinti ramybę forto teritorijoje. Bet koks triukšmas, šviesa ar kitoks trikdymas, pažadinęs šikšnosparnį iš žiemos miego, tampa jo žūties priežastimi: padarėlis nubudęs išeikvoja energiją, o maisto žiemą rasti neįmanoma, todėl, net ir vėl užmigęs, pavasario nebesulaukia.

Šikšnosparniai yra labai svarbi ekosistemos grandis. Jie sunaikina dvigubai daugiau kenkėjų nei vabzdžialesiai paukščiai. Liaudyje paplitę iš piršto laužti faktai apie šiuos tamsos žinduolius. Tiesa tokia: jie puikiai orientuojasi tamsoje, nesivelia į plaukus ir tikrai nesiurbia žmonių kraujo. Šikšnosparniai yra dar vieni paslaptingi ir įstabūs mūsų šalies gyventojai, kuriuos privalome išsaugoti.


Atgal

 

















Kauno marių regioninio parko direkcija. Valstybės biudžetinė įstaiga. Cituojant būtina nurodyti šaltinį. Miškininkų g. 2, Vaišvydavos k., LT-53106 Kauno raj., tel. (8-37) 383 071, faks. (8-37) 383 070, el. paštas info@kaunomarios.lt, kodas 193371328. Duomenys apie Kauno marių regioninio parko direkciją yra kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.