Kraštovaizdžio savitumas, kurį nulemia didelė plastiškos konfigūracijos, apribota sumedėjusia augalija apaugusiais aukštais šlaitais tvenkinio akvatorija, kontrastuojanti gamtinių elementų natūralumu aplinkui vyraujančioms urbanizuotoms ir agrarinėms teritorijoms. Akvatorijos panoramų daugiaplanė sąskaida, įvairovė, spalviniai kontrastai, antropogeninis įprasminimas. Panoramose akvatorija matoma suskaidyta pusiasaliais, kelių planų įlankomis su sudėtinga silueto linija. Akvatorijos vizualinių erdvių sąskaida, dydžių ir formų įvairovė, vizualinis raiškumas. Raiškūs erdves formuojantys komponentai, vizualinis jų aktyvumas, aiškiai suvokiami jų kompoziciniai ryšiai, sudarantys optimalias sąlygas suvokti kraštovaizdžio sandarą, gerai matyti stambesnius jo komponentus: miškų-laukų derinį, sodybas, gyvenvietes.

Vidine struktūra ir vizualiniais efektais skiriasi tokios vizualinės erdvės:

• Kauno HE–Pažaislio pusiasalis, Girionių–Vaišvydavos vizualinė erdvė. Jos dydis – 2,5 x 1,5 km. Iš visų erdvės vietų matoma Pažaislio vienuolyno bažnyčia, suteikianti vizualinei erdvei individualumo, atliekanti fokusinio orientyro funkcijas; Kauno HE vizualinė įtaka nedidelė. Erdvės perspektyvose vyrauja žalios pakrantės.
   
• Vaišvydavos–Palemono–Žiegždrių vizualinė erdvė. Jos dydis – 7,5 x 1,5–2 km. Tai didžiausia vizualiai suvokiama akvatorija parke. Šios erdvės panoramų vaizduose vyrauja apželdinti šlaitai. Tačiau šią erdvę įtakoja Palemono urbanizacija. Kauno ŠE ir Palemono gamyklų aukšti dūmtraukiai su pastatais, daugiaaukščiai gyvenamieji namai yra urbanistinės dominantės, matomos iš didesnės marių akvatorijos dalies bei nuo rytinių krantų. Jie urbanizuoja šios erdvės gamtinį kraštovaizdį, tampa jo vizualine antropogenine tarša. Vizualinę reikšmę, kaip erdvinis orientyras, turi Pažaislio pusiasalio su bažnyčios bokštais siluetas.

• Palemono–Gastilionių–Žiegždrių vizualinė erdvė. Jos dydis – 6 x 1,5 km. Ji apima akvatoriją nuo Palemono iki Gastilionių pusiasalio. Šios erdvės panoramų vaizduose taip pat vyrauja apželdinti šlaitai. Tačiau iš didelės marių akvatorijos dalies bei iš Gastilionių pusiasalio krantų matomi Kauno ŠE ir Palemono gamyklų aukšti dūmtraukiai. Palemono gamyklų pastatai su dūmtraukiais, aukšti gyvenamieji namai urbanizuoja gamtinį kraštovaizdį ir tampa vizualine vaizdų tarša.

• Samylų–Gastilionių–Rumšiškių–Kapitoniškių vizualinė erdvė. Tai akvatorijos plotas nuo Samylų pakrantės iki Kapitoniškių pusiasalio. Erdvės dydis – 7,0 x 1,5–2,5 km. Tai daugiausiai išlaikiusi gamtinį kraštovaizdžio pobūdį erdvė. Jos vaizdingumą didina Gervėnupio bei Viršužiglio iškyšuliai, Gastilionių pusiasalio atodangos.

• Kapitoniškių–Dovainonių–Arlaviškių vizualinė erdvė. Jos dydis – 4 x1 –1,5 km. Šioje erdvėje ypač ryški antropogeninė dominantė – Kruonio HAE įrenginiai. Joje ryškiai matomas ir vienkieminio kaimo kraštovaizdžio reliktinės teritorijos. Dovainonių atodanga šioje erdvėje išsiskiria kaip ryškiausias gamtinio kraštovaizdžio akcentas visame Kauno marių baseine.

• Arlaviškių–Strėvos–Tursono vizualinė erdvė. Tai kaimiško kraštovaizdžio, be ryškesnių antropogeninių komponentų teritorija. Erdvės dydis – 5,0 x 0,5 km.

Erdvių stebėjimui iš apžvalgos vietų bei ruožų galimybės geros. Nuo atodangų ir atkragių susidaro palankios sąlygos matyti ir suvokti akvatorijos erdves. Parko kraštovaizdžiui stebėti ir juo gėrėtis yra įrengtos apžvalgos aikštelės (regyklos) Vaišvydavoje, Dovainonių Mergakalnyje ir kitur. Regioniniame parke yra nemažai potencialių vietų apžvalgos aikštelėms bei takams įrengti.