Reljefas


 
KMRP ir gretimos jo apylinkės nepasižymi išskirtine reljefo įvairove amžiaus, kilmės ir sandaros požiūriu. Tai paskutinio apledėjimo ledyno palikta aukštuma bei jo prieledyninių marių suformuota lyguma.

KMRP yra dviejų stambių geologinių struktūrų sandūroje. Tai Baltijos sineklizė ir Mozūrijos–Baltarusijos anteklizė. Čia 450–700 m storio nuosėdinių uolienų sluoksniai dengia kristalinio pamato magmines bei metamorfines uolienas. Nuosėdinės dangos sluoksnius pagal amžių galima skirstyti į dvi dalis. Apatinę, didesnę dalį (300–650 m) sudaro prekvartero (viršutinio proterozojaus, kambro, ordoviko, silūro, devono, permo, triaso, jūros, kreidos) uolienos, o viršutinę dalį – kvartero laikotarpio nuogulos. Jei apatinės dalies uolienos dažniausiai yra jūrinės kilmės, tai viršutinę dalį suformavo kontinentiniai ledynai bei jų tirpsmo vandenys. Parko teritorijos paviršių dengia stora kvartero nuogulų danga. Jos storis svyruoja nuo 100 iki 200 metrų. Kvartero storymė sudaryta daugiausia iš ledyninės kilmės nuogulų ir nuosėdų. Vieni sluoksniai susidarė tiesiog ištirpus ledynui (tai moreninis priemolis ir priesmėlis), kitus sluoksnius (smėlis, žvyras) suklostė tekantys ledyno tirpsmo vandenys. Nemažai nuosėdų nusėdo prieledyninėse mariose (molis, aleuritas, smėlis). Be ledyninių, dar sutinkamos upių, ežerų, balų ir kitos kilmės nuogulos. Labai svarbi kraštovaizdžio sąlyga – paviršiaus grunto litologinė sudėtis. Parko ir jo apylinkių paviršiaus litologinė sudėtis labai nevienoda, įvairi.

Parko teritorija yra Lietuvos vidurio lygumose. Vidutinis aukštis virš jūros lygio 65–75 metrai. Aukščiausios pakilumos iškyla iki 91 m virš jūros lygio. Žemiausios įdubos (44 m ir žemiau) užlietos vandens. Paviršiaus nelygumų amplitudė parke – 46 metrai. Reljefą suformavo ledynai, kurie ne vieną kartą dengė Lietuvos teritoriją. Remiantis įvairaus pobūdžio tyrimais, šiuo metu traktuojama, kad Kauno marių regioninio parko teritorijos paviršiuje yra paskutiniojo (Nemuno) apledėjimo Baltijos stadijos bei jos smulkesnių suaktyvėjimų (fazių) dariniai. Svarbią reikšmę reljefo formavimui turėjo ir vėlesni įvairūs geologiniai procesai – solifliukcija, termokarstas, erozija, defliacija, pelkėjimas. Reljefą sudaro ledyno ir jo tirpsmo vandenų sukurtos formos. Vyrauja plokšti, banguoti vietovaizdžiai. Reljefas, jo struktūra, geomorfologinė išraiška yra bene viena pagrindinių sąlygų, lemiančių estetinę kraštovaizdžio vertę. Parke ir jo apylinkėse išskirti ir apibūdinti 32 reljefo kompleksai. Visi kompleksai pagal geologinius ir geomorfologinius ypatumus apjungti į kalvynų, pakilumų, lygumų, duburių, slėnių grupes.

 

















Kauno marių regioninio parko direkcija. Valstybės biudžetinė įstaiga. Cituojant būtina nurodyti šaltinį. Miškininkų g. 2, Vaišvydavos k., LT-53106 Kauno raj., tel. (8-37) 383 071, faks. (8-37) 383 070, el. paštas info@kaunomarios.lt, kodas 193371328. Duomenys apie Kauno marių regioninio parko direkciją yra kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.